Kasos aparatas

Antidepresantai ir psichotropiniai vaistai yra dideli vaistai, kurie tiesiogiai veikia mûsø smegenø laikotarpá. Ástatyme gydymo psichotropiniais vaistais poveikis yra sugráþti á tinkamà emocinæ bûsenà, normalizuoti paciento sveikatà ir padaryti jà labiau tikëtinà, kad jis bûtø átrauktas á tam tikrà visuomenæ. & Nbsp; Bet tai yra atvejis, kai psichotropiniai vaistai gali netinkamai vartoti áprastinius vaistus, kas duos dideliø eiliø juodesniam artimam kûnui ir protui. Ir, þinoma, vienas dalykas, kai kalbama apie ávairiø rûðiø vaistø sëkmæ, jûs turite vengti jø per anksti, nes jie suteikia per daug ðalutiniø poveikiø, didesnës galios, nei sëkmingai uþbaigiant gydymà. Kokiu bûdu reikëtø nutraukti psichotropiniø vaistø vartojimà? Kaip galime leisti, kad atëjo laikas sustabdyti ðá gydymo bûdà? Visø pirma, þmonës, kurie apsisaugo nuo tø, kurie kenèia, taip pat tie, kurie patys naudojasi psichotropinëmis medþiagomis, turëtø atidþiai iðnagrinëti ir kontroliuoti pokyèius, kurie vyksta jø kûnuose, kad bûtø galima gerai nustatyti, ar pokyèiai atsiranda dël konkreèiø narkotikø veiksmø, ar prieðingai. Jei matysime pernelyg maþà tendencijà veikti ar patenkinti mûsø pageidavimus, mes bûsime pavargæ ir numedæ, arba, prieðingai, tapsime hiperaktyviais, emociniais svyravimais, o mes, su melancholija, turintys depresijà, taps pavojingi sau ir antriems beprotiðkiems þmonëms, labai praktiðki, kad dabar atëjo laikas pagalvoti apie narkotikø vartojimo nutraukimà. Þinoma, neturëtumëte veikti vieni. Kiekvienas gydymas turi bûti konsultuojamasi su specialistu. Tam tikrais atvejais taip pat reikës keliø psichiatrø sprendimo, ypaè jei neskaitome ankstesnio gydytojo kompetencijos.

Taèiau, jei nusprendëme nutraukti psichotropinius vaistus, manau, kad tai nëra tiesioginis procesas. Tai vadinama, kad vienà vakarà negalime priimti vieno sustabdymo sprendimo ir automatiðkai nustoti vartoti receptinius vaistus. Tokia priemonë gali sukelti didelá sveikatos bûklës pablogëjimà, kurá sukelia staigus tam tikros cheminës medþiagos trûkumas jûsø organizme, o tai savo ruoþtu gali sukelti svarbesná ligos atkrytá. Geras aktyvumas yra psichotropiniø vaistø nutraukimas lëtai ir palaipsniui. Èia nereiðkiu daugiau, kad jei vienà dienà vartojau 200 mg antidepresantø, antrà dienà galiu vartoti tik 175 mg. Narkotikø vartojimo nutraukimo procesas turi bûti paskirstytas maksimaliai. Taigi, gráþtant prie ankstesnio pavyzdþio, jei pirmadiená að vartojau ne daugiau kaip 200, bet 175 mg narkotikø, turiu sau suteikti 3 ar 4 savaites, kad stebëtume mûsø sistemà, patikrinkite, ar kitas etapas yra tobulesnis ar maþesnis nuo senosios. Jei pastebiu, kad pradinis iðëmimo procesas vyksta gerai, po mënesio galiu naudoti tik 150 mg narkotikø. Taryba turëtø atrodyti kaip procedûra, kol bus nutrauktas psichotropiniø vaistø vartojimas. Kà daug, specialistai, manantys, kad psichotropinis nutraukimas yra papildomas, pripaþásta, kad vieno vaistinio preparato vartojimo nutraukimas tikriausiai yra nepakankamas. Pradþioje turëtume apsvarstyti, kas paskatino mus depresijà ar naujà ligos tipà. Jei suprantame, kad, pavyzdþiui, mûsø problemos prasidëjo, kai mûsø kambario bûklë gerokai pablogëjo arba nuo veiklos pradþios, greièiausiai reikës pakeisti savo gyvenamàjà vietà. Kartais paaiðkëtø, kad komandoje, veikianèioje su psichotropais, gali bûti veltui, jei pradþioje jie galvojo apie savo gyvenimo poreikiø tenkinimà pagrindiniu bûdu, kuris buvo atimtas ið vieno ið mûsø pojûèiø ar maþø.